Azotas, nitratinis azotas, nitritinis azotas ir Kjeldahlio azotas

Azotas yra svarbus elementas, kuris gamtoje gali egzistuoti įvairiomis formomis vandenyje ir dirvožemyje. Šiandien kalbėsime apie bendrojo azoto, amoniakinio azoto, nitratinio azoto, nitritinio azoto ir Kjeldalio azoto sąvokas. Bendrasis azotas (TN) yra rodiklis, paprastai naudojamas bendram visų azoto medžiagų kiekiui vandenyje matuoti. Tai apima amoniakinį azotą, nitratinį azotą, nitritinį azotą ir kai kurias kitas azoto medžiagas, tokias kaip nitratai ir nitratai. Amoniako azotas (NH3-N) reiškia bendrą amoniako (NH3) ir amoniako oksidų (NH4+) koncentraciją. Tai silpnai šarminis azotas ir gali būti gaunamas iš biologinių ir cheminių reakcijų vandenyje. Nitratinis azotas (NO3-N) reiškia nitratų (NO3 -) koncentraciją. Tai stipriai rūgštus azotas ir pagrindinė azoto forma. Jis gali būti gaunamas iš vandens biologinio aktyvumo iš amoniakinio azoto ir organinio azoto vandenyje. Nitritinis azotas (NO2-N) reiškia nitrito (NO2 -) koncentraciją. Tai silpnai rūgštus azotas ir nitratinio azoto pirmtakas, kurį galima gauti vykstant biologinėms ir cheminėms reakcijoms vandenyje. Kjeldahl azotas (Kjeldahl-N) reiškia amoniako oksidų (NH4+) ir organinio azoto (Norg) sumą. Tai amoniakinis azotas, kuris gali būti gaunamas vykstant biologinėms ir cheminėms reakcijoms vandenyje. Vandenyje esantis azotas yra svarbus komponentas, galintis turėti įtakos vandens kokybei, ekologinėms sąlygoms ir vandens organizmų augimui bei vystymuisi. Todėl labai svarbu stebėti ir kontroliuoti bendrąjį azotą, amoniakinį azotą, nitratinį azotą, nitritinį azotą ir Kjeldahlio azotą vandenyje. Bendrojo azoto kiekis yra svarbus rodiklis matuojant bendrą azoto medžiagų kiekį vandenyje. Paprastai bendras azoto kiekis vandenyje turi būti tam tikrose ribose. Per didelis arba per mažas kiekis turės įtakos vandens kokybei. Be to, amoniakinis azotas, nitratinis azotas, nitritinis azotas ir Kjeldahlio azotas taip pat yra svarbūs rodikliai nustatant azoto medžiagas vandenyje. Jų turinys taip pat turėtų būti tam tikrose ribose. Per didelis arba per mažas kiekis turės įtakos vandens kokybei. Azotas, kaip maistinis elementas, patenka į ežerus, o tiesioginis poveikis yra eutrofikacija:
1) Kai ežerai yra natūralios būklės, jie iš esmės yra oligotrofiniai arba mezotrofiniai. Gavus egzogeninių maistinių medžiagų, vandens telkinio maistinių medžiagų kiekis pakyla, o tai gali paskatinti vandens augalijos šaknų ir stiebų vystymąsi tam tikrame diapazone, o maistinių medžiagų sodrinimas nėra akivaizdus.
2) Nuolat tiekiant maistines medžiagas, tokias kaip azotas, vandens augmenijos maistinių medžiagų suvartojimo greitis yra mažesnis nei azoto padidėjimo greitis. Padidėjus maisto medžiagų kiekiui, dauginasi dumbliai, palaipsniui mažindami vandens telkinio skaidrumą, o vandens augalijos vystymasis ribojamas tol, kol ji išnyksta. Šiuo metu ežeras iš žolinio ežero virsta dumblių tipo ežeru, o ežeras pasižymi eutrofikacijos ypatybėmis.
Šiuo metu daugelyje šalių galioja griežti reglamentai dėl azoto medžiagų, tokių kaip bendrasis azotas, amoniakinis azotas, nitratinis azotas, nitritinis azotas ir Kjeldahlio azotas, kiekio vandens telkiniuose. Jei bus pažeisti reglamentai, tai turės rimtą poveikį vandens kokybei ir vandens telkinio ekologinei aplinkai. Todėl kiekvienas turėtų atkreipti dėmesį į azoto medžiagų monitoringą ir kontrolę vandens telkiniuose, kad vandens telkinių vandens kokybė atitiktų nacionalinius standartus.
Apibendrinant,bendras azotas, amoniakinis azotas, nitratinis azotas, nitritinis azotas ir Kjeldahlio azotasyra svarbūs azoto medžiagų rodikliai vandens telkiniuose. Jų kiekis yra svarbus vandens kokybės rodiklis, o stebėjimas ir kontrolė yra labai svarbūs. Tik pagrįstai stebėdami ir kontroliuodami azoto medžiagų kiekį vandens telkiniuose, galime užtikrinti, kad vandens kokybė atitiktų standartus ir apsaugoti vandens telkinio sveikatą.