Likučio chloro sąvoka
Likutis chloras – tai turimo chloro kiekis, likęs vandenyje po vandens chloravimo ir dezinfekavimo.
Ši chloro dalis pridedama vandens valymo proceso metu, kad sunaikintų bakterijas, mikroorganizmus, organines ir neorganines medžiagas vandenyje. Likęs chloras yra svarbus vandens telkinių dezinfekcinio poveikio rodiklis. Likutis chloras gali būti suskirstytas į dvi kategorijas: laisvąjį likutinį chlorą ir kombinuotą likutinį chlorą. Laisvąjį likutinį chlorą daugiausia sudaro laisvasis chloras Cl2, HOCl, OCl- ir kt. pavidalu; kombinuotasis likutinis chloras yra chloramino medžiagos, susidarančios po laisvo chloro ir amonio medžiagų reakcijos, pvz., NH2Cl, NHCl2, NCl3 ir kt. Paprastai tariant, likutinis chloras reiškia laisvą likutinį chlorą, o bendras likutinis chloras yra laisvo likutinio chloro ir sujungtas likutinis chloras.
Likusio chloro kiekis paprastai matuojamas miligramais litre. Likučio chloro kiekis turi būti tinkamas, nei per didelis, nei per mažas. Per didelis likutinis chloras sukels vandens kvapą, o dėl per mažo likučio chloro vanduo gali prarasti sterilizaciją ir sumažinti vandens tiekimo higieninį saugumą. Todėl valant vandenį iš čiaupo dažniausiai stebimas ir reguliuojamas likutinio chloro lygis, siekiant užtikrinti vandens kokybės saugumą ir tinkamumą.
Chloro vaidmuo miesto nuotekų valymo dezinfekcijoje
1. Chloro dezinfekcijos vaidmuo
Chloravimas yra dažniausiai naudojamas miesto nuotekų valymo dezinfekavimo būdas. Pagrindinės jo funkcijos yra šios:
1. Geras dezinfekavimo efektas
Valant nuotekas chloras gali sunaikinti daugumą bakterijų ir virusų. Chloras inaktyvuoja mikroorganizmus, oksiduodamas jų baltymus ir nukleino rūgštis. Be to, chloras gali sunaikinti kai kurių parazitų kiaušinėlius ir cistas.
2. Oksiduojantis poveikis vandens kokybei
Chloro pridėjimas taip pat gali oksiduoti vandenyje esančias organines medžiagas, todėl organinės medžiagos gali suskaidyti į neorganines rūgštis, anglies dioksidą ir kitas medžiagas. Chloras reaguoja su organinėmis medžiagomis vandenyje, kad susidarytų oksidatoriai, tokie kaip hipochloro rūgštis ir chloro monoksidas, kurie savo ruožtu skaido organines medžiagas.
3. Slopinti bakterijų augimą
Pridėjus atitinkamą kiekį chloro, gali sumažėti kai kurių mikroorganizmų augimas, sumažėti dumblo kiekis reakcijos rezervuare ir sumažėti tolesnio apdorojimo sunkumai bei sąnaudos.
2. Chlorinės dezinfekcijos privalumai ir trūkumai
1. Privalumai
(1) Geras dezinfekavimo efektas: tinkama chloro dozė gali sunaikinti daugumą bakterijų ir virusų.
(2) Paprastas dozavimas: chloro dozavimo įranga yra paprastos struktūros ir ją lengva prižiūrėti.
(3) Maža kaina: chloro tiekimo įrangos kaina yra maža ir ją lengva įsigyti.
2. Trūkumai
(1) Chloras gamina kenksmingas medžiagas, tokias kaip hipochloronitrilas: kai chloras reaguoja su azoto turinčiomis organinėmis medžiagomis, susidaro kenksmingos medžiagos, pvz., hipochloronitrilas, dėl kurių bus teršiama aplinka.
(2) Chloro likučių problema: kai kurie chloro produktai nėra lakūs ir liks vandens telkiniuose, o tai turės įtakos vėlesniam vandens panaudojimui arba aplinkos problemoms.
3. Klausimai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį įpilant chloro
1. Chloro koncentracija
Jei chloro koncentracija yra per maža, negalima pasiekti dezinfekavimo efekto ir efektyviai dezinfekuoti nuotekas; jei chloro koncentracija yra per didelė, vandens telkinyje liekamasis chloro kiekis bus didelis, o tai pakenks žmogaus organizmui.
2. Chloro įpurškimo laikas
Chloro įpurškimo laikas turi būti parinktas paskutiniame nuotekų valymo sistemos proceso sraute, kad nuotekos neprarastų chloro arba nesusidarytų kitų fermentacijos produktų kituose procesuose, taip paveiktų dezinfekavimo efektą.
3. Chloro produktų parinkimas
Įvairių chloro gaminių kainos ir našumas rinkoje skiriasi, todėl produktų pasirinkimas turėtų būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis.
Trumpai tariant, chloro įpylimas yra vienas iš veiksmingų miesto nuotekų valymo ir dezinfekcijos būdų. Nuotekų valymo procese racionalus chloro naudojimas ir įpurškimas gali veiksmingai užtikrinti vandens kokybės saugumą ir pagerinti nuotekų valymo efektyvumą. Tačiau įpilant chloro reikia atkreipti dėmesį ir į kai kurias technines detales bei aplinkos apsaugos klausimus.
Kodėl chloras pridedamas vandens valymui:
Vandentiekio vandens ir nuotekų valymo įrenginių nuotekų stadijoje chloro dezinfekavimo procesas plačiai taikomas siekiant sunaikinti vandenyje esančias bakterijas ir virusus. Apdorojant pramoninį cirkuliacinį aušinimo vandenį taip pat naudojamas chloro sterilizavimo ir dumblių šalinimo procesas, nes aušinimo vandens cirkuliacijos proceso metu dėl dalies vandens išgaravimo vandenyje koncentruojasi maistinės medžiagos, bakterijos ir kiti mikroorganizmai. dauginsis dideliais kiekiais, be to, nesunku susidaryti dumblams. Nešvarumai, perteklius ir nešvarumai gali sukelti vamzdžių užsikimšimą ir koroziją.
Jei likutinio chloro koncentracija vandentiekio vandenyje yra per didelė, pagrindiniai pavojai yra šie:
1. Labai dirgina ir kenkia kvėpavimo sistemai.
2. Jis lengvai reaguoja su organinėmis medžiagomis vandenyje ir gamina kancerogenus, tokius kaip chloroformas ir chloroformas.
3. Kaip gamybos žaliava, ji gali turėti neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, kai jis naudojamas ryžių vyno gaminiams gaminti, jis baktericidiškai veikia mieles fermentacijos procese ir turi įtakos vyno kokybei. Kadangi chloras paprastai naudojamas vandentiekio vandeniui valyti, o chloro likučiai kaitinimo metu gamins kancerogenus, tokius kaip chloroformas. Ilgalaikis gėrimas padarys didelę žalą žmogaus organizmui. Ypač pastaraisiais metais vandens tarša darosi vis rimtesnė, o tai tiesiogiai lemia likutinio chloro kiekio padidėjimą vandentiekio vandenyje.
Kokie yra likutinio chloro matavimo metodai?
1. DPD kolorimetrija
,
Principas: Esant pH 6,2–6,5 sąlygoms, ClO2 pirmiausia reaguoja su DPD 1 veiksme, kad susidarytų raudonas junginys, tačiau atrodo, kad kiekis pasiekia tik vieną penktadalį viso turimo chloro kiekio (atitinka ClO2 redukavimą į chlorito jonus). Jei vandens mėginys parūgštinamas esant jodidui, chloritas ir chloratas taip pat reaguoja, o kai jis neutralizuojamas pridedant bikarbonato, gaunama spalva atitinka bendrą turimą chloro kiekį ClO2. Laisvo chloro trukdžius galima kontroliuoti pridedant glicino. Pagrindas yra tas, kad glicinas gali iš karto paversti laisvą chlorą chlorinta aminoacto rūgštimi, bet neturi jokio poveikio ClO2.
2. Dengto elektrodo metodas
Principas: elektrodas panardinamas į elektrolito kamerą, o elektrolito kamera per porėtą hidrofilinę membraną kontaktuoja su vandeniu. Hipochloro rūgštis difunduoja į elektrolito ertmę per porėtą hidrofilinę membraną, sudarydama srovę ant elektrodo paviršiaus. Srovės dydis priklauso nuo greičio, kuriuo hipochlorinė rūgštis difunduoja į elektrolito ertmę. Difuzijos greitis yra proporcingas likutinio chloro koncentracijai tirpale. Išmatuokite esamą dydį. Galima nustatyti likutinio chloro koncentraciją tirpale.
,
3. Pastovios įtampos elektrodo metodas (bemembraninio elektrodo metodas)
,
Principas: tarp matavimo ir atskaitos elektrodų išlaikomas stabilus potencialas, o skirtingi išmatuoti komponentai sukurs skirtingą srovės intensyvumą esant šiam potencialui. Jį sudaro du platininiai elektrodai ir etaloninis elektrodas, suformuojantys mikrosrovių matavimo sistemą. Prie matavimo elektrodo sunaudojamos chloro molekulės arba hipochloritas, o generuojamos srovės stiprumas yra susijęs su likutinio chloro koncentracija vandenyje.
Lianhua nešiojamasis likutinio chloro matavimo prietaisas LH-P3CLO naudoja DPD aptikimo metodą, kuris yra paprastas valdyti ir gali greitai gauti rezultatus. Jums tereikia pridėti 2 reagentus ir mėginį, kurį norite ištirti, ir galėsite gauti spalvų palyginimo rezultatus. Matavimo diapazonas platus, reikalavimai paprasti, o rezultatai tikslūs.
Paskelbimo laikas: 2024-04-30
